Hormonų tyrimai

 

  • Skydliaukės hormonai
  • Lytiniai hormonai
    • Moters lytiniai hormonai
    • Vyro lytiniai hormonai

Skydliaukės hormonai

Skydliaukė – tai nedidelė drugelio formos liauka. Ji yra kaklo priekinėje srityje ir gamina hormonus, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Ši liauka atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio lygį, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinę veiklą ir kt. 
Jei skydliaukės hormonų kiekis per mažas, žmogus serga hipotiroze. Ši liga Lietuvoje yra labiausiai paplitusi. Ligonis jaučia bendrą silpnumą, būna blogos nuotaikos, vangus, mieguistas, didėja svoris, nuolat jaučia šaltį, sausėja oda, nuolat užkietėja viduriai, moterims sutrinka menstruacijos.
     Jei skydliaukės veikla padidėjusi, sergama hipertiroze. Jos požymiai: energijos antplūdžiai, karščio jutimas, dirglumas, nervingumas, rankų drebulys, širdies permušimai, svorio kritimas, viduriavimas, gūžys, išverstakumas ir kt. Esant hipertirozei, pagrindinė medžiagų apykaita padidėja 30-60 proc., palyginus su norma.
Skydliaukės ligos – vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje. Net 28 proc. Lietuvos žmonių turi skydliaukės pakitimų. Moterys šiomis ligomis serga daug dažniau nei vyrai. Modernūs skydliaukės hormonų tyrimai suteikia daug informacijos ne tik susirgus, bet ir užkertant ligai kelią. Tokie tyrimai dabar labai populiarūs visame pasaulyje.

Tirotropinas (TTH, TSH)

Skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją reguliuoja priekinės hipofizės (posmegeninė liauka) dalies gaminamas tirotropinis hormonas (TTH, angl. TSH). Tai vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. Pacientams, kurių pagumburio ir hipofizės funkcija nesutrikusi, TTH koncentracijos matavimas šiuolaikinėmis technologijomis leidžia įvertinti bendrą skydliaukės būklę. Tai pirmas tyrimas reikalingas skydliaukės aktyvumui įvertinti
. Padidėjusi TTH reikšmė (nuo 3 iki 100 kartų daugiau už normą) rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (pirminę hipotirozę). TTH padidėjimas gali būti susiję su hipofizės navikais ar cholesterolio kiekio padidėjimu. Sumažėjusi TTH reikšmė – skydliaukės funkcijos padidėjimo (pirminės hipertirozės) rodiklis. TTH sumažėjimas gali būti susijęs su hipofizės navikais, traumomis, sunkiomis lėtinėmis ligomis

Laisvas tiroksinas (LT4, FT4)

Skydliaukė sintetina ir sekretuoja hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) mišinį, kurie yra svarbūs normaliam organizmo vystimuisi ir medžiagų apykaitai. Dauguma T4 ir T3 kraujyje susijungę su baltymais ir tik nedidelė dalis (0,02-0,04 proc.) yra laisvi. Biologiškai aktyvūs yra laisvieji hormonai: LT4 ir LT3 (laisvas trijodtironinas). Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų.
Esant sumažėjusiai ar padėjusiai tirotropino (TTH) reikšmei, būtina nustatyti  laisvą tiroksiną (LT4, angl. FT4). Tai vienas svarbiausių skydliaukės patologijos testų.  LT4 įtakoja TTH sekreciją, ir jei TTH sekrecija nėra normali, stebimas skydliaukės hormonų perteklius arba trūkumas. LT4 dažniausiai nustatomas kartu su TTH. LT4 kiekis kraujyje paprastai atvirkščiai proporcingas TTH kiekiui – vienam iš šių parametrų  didėjant, kitas turi mažėti, ir atvirkščiai. Galimi reti atvejai, kai šis atvirkštinis ryšys suardomas.  LT4 yra antras pagal svarbą tyrimas po TTH skydliaukės funkcijai įvertinti.
Laisvo tiroksino padidėjimas ir tirotropino sumažėjimas yra  padidėjusios skydliaukės funkcijos (hipertirozės)  rodiklis. LT4 sumažėjimas ir TTH padidėjimas  rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipotirozę). 
Laisvas trijodtironinas (LT3, FT3)
Tai hormonas, pasižymintis panašiu į tiroksiną periferiniu poveikiu. Dauguma organizmo ląstelių LT4 paverčia į biologiškai aktyvesnį LT3. Didžioji šio hormono dalis susidaro ne skydliaukėje, bet periferijoje (kepenyse, inkstuose, jungiamojo audinio ląstelėse).
Jei TTH sumažėja, o LT4 padidėjimo nerandama, būtina nustatyti laisvą trijodtironiną (LT3, agl. FT3). Esant hipertirozei (TTH sumažėja, LT4 padidėja), beveik visada padidėja ir laisvas trijodtironinas. Tačiau apie 5-7 proc. atvejų padidėja tik  vienas hormonas – LT3. Tada nustatoma tipiška LT3 toksikozė. Įvairiais literatūros duomenimis, ji maždaug 20-100 kartų retesnė, nei LT4 tirotoksikozė. 
 
Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)

Dauguma skydliaukės ligų yra autoimuninės kilmės. Autoimuninio proceso metu gaminami Anti-TPO antikūnai (ATPO), nukreipti prieš skydliaukės specifinį baltymą – skydliaukės peroksidazę. Anti-TPO yra dažniausiai naudojamas rodiklis autoimuninėms skydliaukės ligoms diagnozuoti ir sekti.
 Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą tokioje stadijoje, kai ryškios skydliaukės patologijos dar nėra. Tipiškas pavyzdys, klinikinė situacija, kai nustatomas TTH  padidėjimas, o LT4 normalus. Tuomet ATPO nustatymas leidžia diagnozuoti ankstyvą autoimuninį procesą ir laiku jį koreguoti. Hipotiroze (nepakankama skydliaukės funkcija) sergama dažnai ir pagrindinė jos priežastis yra skydliaukės destrukcija dėl autoimuninių ligų. Jeigu skydliaukėje yra mazgas ir ATPO reikšmė padidėjusi, tai tas mazgas greičiausiai yra autoimuninės kilmės (būtina atlikti  citologinį skydliaukės tyrimą).
 Sergančiojo autoimuniniu tiroiditu (skydliaukės uždegimu) šeimos nariai taip pat turi didesnę šios patologijos riziką. ATPO nustatymas leidžia anksti išaiškinti sergančiuosius padidėjusios rizikos grupėse.
Nėštumo metu ATPO nustatymas leidžia numatyti pogimdyminę skydliaukės disfunkciją. ATPO padidėjimas gali būti persileidimų rizikos veiksnys. Nustatyta, kad maždaug 8-10 proc. gimdyvių atsiranda pogimdyminė skydliaukės patologija. Kuo didesnis ATPO padidėjimas nėštumo metu, tuo didesnė tikimybė, kad pagimdžiusiai moteriai bus randama autoimuninė skydliaukės patologija.

 

Lytiniai hormonai

Lytiniai hormonai:
-    moters lytiniai hormonai;
-    vyro lytiniai hormonai

Moters lytiniai hormonai

Estrogenai – tai moteriškieji lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, o nedideliais kiekiais – antinksčių žievė bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, paruošia moters dauginimosi sistemą nėštumui, užtikrina kiaušialąstės išėjimą į lytinius takus, šitaip suteikiant jos apvaisinimo galimybę po ovuliacijos, taip pat jie sąlygoja struktūrinius pokyčius lytinės sistemos audiniuose (makšties gleivinės epitelio proliferaciją, tinkamos pH palaikymą, gimdos hipertrofiją ir ritmingus susitraukimus), pieno liaukų formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio atsiradimą.
Estrogenai kartu su progesteronu atsakingi už nėštumo palaikymą ir gimdymą. Kaip ir androgenai (vyriški lytiniai hormonai), jie turi daug įtakos bendrai medžiagų apykaitai organizme. Tiek pas moterį, tiek ir pas vyrą estrogenai reguliuoja hipofizės gonadotropinę funkciją. Moters organizme estrogenai gaminasi nedideliais kiekiais iki pat lytinės brandos, tačiau paskui kiaušidės šių hormonų ima gaminti žymiai daugiau. Estrogenų patekimas į kraują sąlygoja gimdos, kiaušintakių ir makšties vystimąsi. Prasidėjus lytinei brandai, pirmasis požymis, kad estrogenų ima gamintis daugiau, yra pieno liaukų formavimasis. Pernelyg didelis estrogenų kiekis lemia ankstyvą moters lytinį subrendimą bei vyro feminizaciją (moteriškų požymių pasireiškimą).
Progesteronas – steroidinis hormonas, kurį gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Sulaukus lytinės brandos, progesterono sekrecija suintensyvėja antrojoje moters ciklo fazėje, kai po ovuliacijos ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina didelius progesterono kiekius (šitaip paruošiant gimdos gleivinę galimai gemalo implantacijai), ir tik ciklo pabaigoje hormono gamyba sumažėja. Šis hormono koncentracijos sumažėjimas lemia gimdos gleivinės atsiplėšimą ir mėnesinių kraujavimą. Tačiau pastojus, kai geltonkūnio veikla nenutrūksta, progesterono gamyba suintensyvėja. Nuo 4-ojo nėštumo mėnesio progesteroną gaminti ima placenta, ir jo gamyba sumažėja tik nėštumo pabaigoje. Progesteronas skatina mažų liuteinizuojančio hormono dozių sekreciją ir slopina didelių dozių sekreciją.
Pagrindinis fiziologinis progesterono poveikis moters organizme pasireiškia tik pradedant lytine branda. Jis užtikrina nėštumo palaikymą (slopina gimdos susitraukimus), tinkamas sąlygas apvaisintam kiaušinėliui, skatina pieno liaukų vystimąsi, slopina naujų folikulų brendimą kiaušidėje. Progesteronas taip pat naudojamas moters ciklo sutrikimams gydyti, jis įeina į kontraceptinių medikamentų sudėtį.

Prolaktinas (liuteotropinis hormonas, LTH) - priekinės posmegeninės liaukos gaminamas peptidinis hormonas. Prolaktino yra ir moterų, ir vyrų organizmuose, tačiau vyrams jo funkcija nėra galutinai išaiškinta. Tuo tarpu mergaitėms lytinio brendimo metu prolaktinas skatina pieno liaukų vystimąsi, nėštumo metu - pieną sekretuojančių ląstelių vystimąsi, o po gimdymo - pieno sekreciją. Nėštumo metu dėl tokio veikimo jo koncentracija moters organizme ženkliai išauga, tačiau savo maksimumą pasiekia po gimdymo, nes nėštumo metu padidėjusi estrogenų koncentracija slopina prolaktino veikimą. Po gimdymo sumažėjus estrogenų koncentracijai, prolaktino veikimas sustiprėja, todėl per 3 paras po gimdymo suintensyvėja pieno išsiskyrimas. Veikdamas į pieno liaukas prolaktinas skatina į pieną įeinančių medžiagų sintezę (baltymų, lipidų, laktozės), gliukozės paėmimą iš kraujo.
Prolaktinas slopina gonadotropinių hormonų sintezę. Dėl to laktacijos metu nevyksta ovuliacija, menstruacinis ciklas nutrūksta.

 

Vyro lytiniai hormonai
Androgenai – vyriškieji lytiniai hormonai (testosteronas ir jos skilimo junginiai androsteronas, androstendionas, dihidrotestosteronas ir kt.), kuriuos gamina sėklidės, antinksčių žievė ir, kiaušidžių stroma. Androgenai gaminami iš cholesterolio. Kraujyje androgenai dažniausiai būna susijungę su plazmos baltymais, ir tai užkerta kelią per didelei moters androgenizacijai (vyriškų požymių pasireiškimui) bei apsaugo pačius hormonus nuo jų skaidymo kepenyse ir kituose organuose.
Androgenai reguliuoja moters išorinių lytinių organų formavimąsi. Ankstyvose nėštumo stadijose androgenus gamina kiaušidės, ir jiems veikiant apie 12 nėštumo savaitę pas vyriškos lyties vaisių ima formuotis vyriška šlaplė ir sėklidžių kapšelis, o jeigu androgenų poveikio tuo metu nėra, formuojasi lytinės lūpos ir varputė. Formuojantis vidiniams lytiniams organams androgenai įtakos neturi, tačiau iš dalies skatina baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų sintezę.
Androgenų biologinis veikimas labiausiai pasireiškia formuojantis vyro antriniams lytiniams požymiams, baltymų sintezėje, turi įtakos aukštajai nervinei veiklai, lytinių takų ir lytinių liaukų funkcijai. Skatina lytinį potraukį, slopina moteriškuosius hormonus – estrogenus. Jie lemia sėklidžių kapšelio, sėklinių pūslelių, prostatos, varpos, Kuperio liaukų augimą. Pas moterį androgenai slopina hormono folikulino gamybą, o tai stabdo folikulų subrendimą kiaušidėse, geltonkūnio susidarymą, skatina gimdos atrofiją. Esant dideliems androgenų kiekiams, estrogenų veikla slopinama.
Androgenai yra labai greitai pašalinami iš organizmo, kadangi kepenyse jungiasi su gliukuronu ir sieros rūgštimi, o po to išsiskiria su šlapimu.

Apklausa

Kaip dažnai tiriate kraują?

Kartą metuose
Kas pusę metų
Kas 3 mėnesius
Gydytojui rekomendavus
Niekada

Kontaktai

Kraujo tyrimai

Šiauliai:
Vytauto g. 108,
Tel/faks.: 841 421619
Tel. mob.: +370 614 72692
El. paštas: smd.laboratorija@gmail.com